Sacharos dykuma, Marokas – įspūdžiai iš 3 dienų turo

Įsivaizduokite save, sėdintį ant 400 m aukščio smėlio kopos, ir besimėgaujantį artėjančiu saulėlydžiu. Aplink, vien tik beribės Sacharos dykuma, Marokas ir kopos, jūsų laukia nakvynė stebint milijonui žvaigždžių, vienintelis triukšmas – laikas nuo laiko pro šalį praeinantys kupranugariai, o artėjantys pusryčių kvapai atsiridena iki pat jūsų palapinės. Visa tai įsivaizduoti, nereikia būti svajotoju, tiesiog atvykite į Maroką ir aplankykite Sacharos dykumą, kuri paliks jums neišdildomą įspūdį ir bus visos kelionės vinis.

Marokas – Sacharos dykuma vilioja visus į šalį atvykstančius keliautojus. Ir ne tik juos, bet ir pačius marokiečius, kurių ne vienas prisipažįsta niekada nebuvę šioje tolimoje ir egzotiškoje gamtos stichijoje dėl ilgos kelionės (9 val.) ir nežinojimo, kokie stebuklai jų ten laukia.

Sacharos dykuma Marokas: Vairuoti patiems ar turas?

Yra daugybė būdų patirti Maroko Sacharos dykumos magiją. Galite išsinuomoti automobilį, o jei nenorite patys vairuoti – pasisamdyti privatų transportą su vairuotoju. O jei nenorite patys nieko organizuoti, užsisakykite arba privatų, arba turą su grupe.

Jei nusprendėte nuomotis automobilį ir patys viską organizuotis, nepamirškite, kad kelias iki Sacharos dykumos tolimas, pati pirma Tizi n’Tichka kalnų kelio atkarpa iki Ouarzazate yra labai vingiuota, o aukščiausias taškas kelyje siekia net 2260 metrų. Pati kelionė nuo Marakešo (panašiai ir nuo Fezo) iki Merzougos trunka apie 9 valandas ir niekuomet nepatariu šios atkarpos įveikti per vieną dieną. Šis variantas idealus savarankiškiems keliautojams, kurie nenori būti priklausomi nuo vairuotojo, turo programos, gidų tvarkaraščių. Patys susidėliosite savo kelionės planą, nuspręsite, kur sustoti. Jei reikia pagalbos sudarinėjant savarankišką kelionės į Sachara planą, kreipkitės į mane.

Privatus vairuotojas su savo transportu kainuoja nemažai (pačią kelionę dėl atstumo reiktų skelti į keletą dienų), tačiau puikus variantas jei keliaujate su didesne draugų grupe ir nenorite patys vairuoti. Visą kelionės programą susidėliosite patys ir paduosite vairuotojui. Arba, kreipkitės į mane ir suorganizuosiu jums patikimą vairuotoją, padėsiu pasirinkti viešbučius ir patirtis pakeliui. Jei nenorite sukti galvos ir šiai patirčiai išleisti nemažai pinigų, rinkitės turo su grupe variantą.

Merzouga vs Zagora for the Sahara desert trip in Morocco?

If you are planning a trip to the Sahara desert, it can be confusing what desert to choose. In this article, I will explain the differences between the locations of the Sahara desert in Morocco, so you will choose the best option for your future trip to the magic land.

Kodėl rinktis turą su grupe?

Grupinis turas į Sacharos dykumą, pirmiausia, patogus dėl savo kainos. Už 130 eurų puikiai praleisite tris dienas, reikės tik pasirūpinti pietumis ir arbatpinigiais. Jei nesiorientuojate Maroko kainose, dienos automobilio nuomos kaina yra apie 20-30 eurų, nakvynės kainos – apie 20-40 eurų nakčiai. Taip pat dar turėsite susisiekti su vietos gidais etc. Privataus vairuotojo su savo transportu kaina trims dienoms gali siekti iki 500 eurų.

Grupinis turas idealus ir dėl to, kad patiems nereikia rūpintis niekuo, užtenka tik suderinti pasiėmimo vietą ir laiką. Kitas turo privalumas – turo metu susipažinsite su kitais tarptautiniais keliautojais, kartu mėgausitės kelionės akimirkomis, leisite vakarus ir galbūt net užmegsite artimesnę draugystę net turui pasibaigus. Kokie tokio turo trūkumai? Jų, žinoma, yra. Pirmiausia, kelionėje viskas suplanuota, todėl jei norėsite daugiau laiko praleisti dykumoje ar pietų metu, visgi turėsite prisiderinti prie grupės grafiko.

Kai kuriuos keliautojus kiek erzina, kad vairuotojai papietauti sustoja sutartose vietose, kurios kiek brangesnės ir nebūtinai geriausios (brangesnės turiu galvoje apie 10 eurų pietūs). Kadangi pati esi ne vieną kartą testavusi savo partnerių siūlmą turą, puikiai suprantu organizatorius. Sustodami sutartose pietų vietose, vairuotojai už tai gauna nemokamus pietus, o turo vadovai nedidelius komisinius, kurie būtini norint išlaikyti žemą pačio turo kainą. Aš visuomet apie tai atvirai kalbu ir iš anksto perspėju keliautojus – nebūtinai galite ten valgyti, juk visuomet su savimi galite pasiimti asmeninius pietus.

Sacharos dykuma marokas: Mano patirtis su 3 dienų turu

1 diena: Marakešas-Ait Ben Haddou-Tinghir

Šį grupinį 3 dienų ir 2 naktų turą į Sacharos dykuma su grupe, esu išbandžiusi keletą kartų skirtingais metų laikais. Esu buvusi ir žiemą, ir vasarą, o paskutinį kartą – lapkričio mėnesį. Šįkart manęs aplankyti atvyko draugė iš Kanados, labai norėjusi pamatyti Sacharos dykumą. Kadangi nei viena nevairuojame, pasiūliau jai kartu leistis į mano partnerių siūlomą grupinį turą – man tai buvo proga dar kartą išbandyti mano siūlomą patirtį savo keliautojams, o draugei – puiki galimybė sutaupant pinigų ir laiko pamatyti Sacharos dykuma Marokas.

Ką pasiimti keliaujant į Sacharą nakčiai dykumoje?

Kaip apsirengti ir ką vežtis į dykumą labai priklauso nuo sezono. Karštasis vasaros sezonas trunka nuo gegužės iki spalio mėnesio, vėliau orai atvėsta. Dauguma keliautojų neįvertina, kaip toli yra ta Sacharos dykuma, ir kad ilgas važiavimas gali išvarginti per didelius karščius.

Turas prasidėjo 7 val. ryto, kuomet vairuotojas Mustapha mus pasitiko pagrindinėje Marakešo Jemaa el-Fnaa aikštėje. Planavau pakeliui dar pamiegoti, tačiau pro akis lekiantys vaizdai ir prasidėjęs Aukštojo Atlaso kalnų peizažas privertė mane sapnuoti atvertomis akimis. Pervažiavome aukščiausią kalnų ruožą Maroke Tizi n’Tichka, kurio aukščiausias taškas siekė 2260 metrų. Mūsų vairuotojas buvo labai patyręs ir atsargus, darė daug vaizdingų sustojimų, kad kelionė neprailgtų.

Per Aukštojo Atlaso kalnų kelią iki Ouarzazate buvau važiavusi prieš keletą metų, tad žinojau, koks jis vingiuotas, o staigūs posūkiai siaurame kelyje priversdavo paprakaituoti ne vieną patyrusį vairuotoją. Tačiau didelė dalis sudėtingo Tizi n’Tichk kelio ruožo iki Ouarzazate buvo rekonstruota, paplatinta, o pakeliui sutikti buldozeriai toliau rausė naujus kelius. Vairuotojas pakeliui sustojo trumpai pasigrožėti kalnų panoramomis kavinėje, tad jei nespėjote ryte atsigerti kavos, tai galėsite padaryti pakeliui.

Pirmas sustojimas – į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktą kasba Ait Ben Haddou, kurioje buvo sukurtas ne vienas garsus Holivudo filmas: Gladiator, Babel, The Mummy, Kingdom of Heaven, Prince of Persia ar ne vienas garsių serialų Game of Thrones, Prison Break: Sequel, Homeland epizodas. Ten mus pasitikęs gidas Mohamedas aprodė kasbą, papasakojo, kaip seniau, ir net dabar daugelyje kaimo vietų iki šių dienų, statomi moliniai namai, kurie, tiesiogine prasme, per laiką ištirpsta nuo lietaus. Plačiau apie kasbą Ait Ben Haddou galite paskaityti mano straipsnyje Lankytinos vietos Maroke: Garsioji Ait Ben Haddou kasba.

Mohamedas kartu važiavo į Ouarzazate miestelį, kurio pagrindinis verslas – kino pramonė. Ouarzazate esantis oro uostas, kino studijos, išvystyta infrastruktūra kasmet pritraukia daugybę kino kūrėjų iš viso pasaulio. Kaip juokavo gidas, ne veltui dauguma vietinių vyrų augina ilgas barzdas – tikrai ne dėl religijos, bet dėl noro vaidinti teroristus Holivudo filmuose. Apsilankėme vietos kino muziejuje,  kuriame eksponuojamos dekoracijos iš čia kurtų filmų.

Po pietų Ouarzazate (kartais grupės pietauja pačiame Ait Ben Haddou esančame restorane) judėjome toliau link pirmosios nakvynės vietos. Peizažo pokytis buvo išties dramatiškas – už nugarų palikome kalnus ir skriejome per neaprėpiamus slėnius, kaimus ir miestelius, kurių ne vienas buvo apleistas ir negyvenamas.

Prieš saulėlydį, pasiekėme Dades slėnį, kuriame buvo įsikūręs mūsų patogus viešbutis. Vakarienei buvo pateiktas didžiulis tadžinas, desertai, buvo galima užsisakyti alkoholinių gėrimų.

2 diena: Tighir-Todra ir pagaliau Sacharos dykuma

Antros dienos rytą laukė kelionė į Tighir  kaimą, kuriame mus pasitikęs vietinis gidas aprodė palmių ir vietinių sodų oazę, aplankėme vietinį kilimų audimo kooperatyvą, ten buvome pavaišinti arbata (jokio spaudimo pirkti tikrai nėra).

Kartu nuvažiavome iki garsiojo Todra tarpeklio (arba Todgha gorges), kurio aukštis vietomis siekia ir 400 metrų, o siauriausia tarpeklio vieta yra tik 10 metrų pločio. Viso tarpeklio ilgis apie 40 km, iš kurių patys vaizdingiausi yra paskutiniai 10 metrų (būtent ten kur ir mus atvežė turas).

Palikę Todra tarpeklį, sustojome pietums ir pagaliau, Sacharos dykuma Merzougoje! Dykumos kvapą išdavė pakeliui sutikti laukiniai kupranugariai ir iš tolo šmėžuojančios Erg Chebbi  smėlio kopos. Atvykę į bazinę stovyklą, buvo pavaišinti arbata, vietiniai gidai padėjo užsirišti skaras kaip tikriems dykumų beduinams. Savo geltoną skarą nusipirkau dar Ait Ben Haddou, 5 metrų skara kainavo apie 20 eurų. Jei nenorite skaros pirkti Maroke, atsivežkite iš Lietuvos bet kokią ilgesnę skarą.

Toliau sekė jojimas kupranugariais pasitikti saulėlydžio ir nusigauti iki dykumos palapinių stovyklavietės. Jei atvirai, jojimas ant kupranugarių man visuomet atrodė kiek turistiškas užsiėmimas, tačiau po pirmųjų nejaukumo minučių, atsipalaidavau ir pasinėriau į neįprastą kelionę. Mano patarimas jojant kupranugariais – atsilaiduokite, nes gyvūnas jus labai jaučia ir jūsų stresas persiduos jam.

Sacharos dykuma paliko neišdildomą įspūdį. Net ir ne pirmą kartą ją matant, sunku patikėti, kaip kopų briaunos gali būti tokios aštrios ir tikslios. Įvairiomis kryptimis pučiantis vėjas tiksliais mostais nukapodavo kopų briaunas, kaskart sukurdamas vis kitokią smėlio figūrą.

Baigę žygį kupranugariais, kopėme į netoli stovyklos esančią kopą. Kelią apsunkino stiprus vėjas, tačiau tikrai buvo verta saulėlydį sutikti pačioje viršūnėje. Nuo jos atsivėrė didžiuliai smėlynų plotai – kai kuriose vietose Erg Chebbi  kopos  siekia net 150 metrų aukštį ir yra 20 km ilgio bei 5 km pločio.

Mūsų antroji diena pasibaigė grįžus į berberų stovyklą dykumoje, kur laukė arbata, tadžinas, ir gyva berberų muzika. Dykumos stovyklavietė labai tvarkinga, su toiletais, vandeniu, patogiomis lovomis. Nors ir buvome labai pavargę, nesinorėjo miego, o kaip kitaip, kuomet virš tavęs spindi milijonai žvaigždžių?

3 diena – atgal į Marakešą

Trečia kelionės diena buvo sunkiausia – laukė ilgas kelias atgal į Marakešą. Su ne vienu sustojimu, pietumis Rožių slėnyje, atgal grįžome apie 7 val vakaro. Nors ir buvau labai pavargusi, miego visiškai nesinorėjo. Tiek daug keistų smėlėtų emocijų seniai buvau beturėjusi.

Ar kartočiau šią kelionę? Taip, ir planuoju tai padaryti, kuomet manęs aplankyti  Marakešą atvažiuos tėvai. Per tris dienas pamatėme ne tik dykumą, bet ir susipažinome su Aukštojo Atlaso kalnų regionu, jo žmonėmis. Nereikėjo vairuoti, planuoti, ieškoti viešbučių ir derėtis dėl kainų. Nebuvo jokių užslėptų mokesčių (visi buvo informuoti iš anksto dėl arbatpinigių gidams), vizitai į kilimų audyklas kaimuose irgi nebuvo prievartiniai – pamatai vietos tradicijas, pasivaišini arbata ir jau tavo reikalas, pirkti ar ne. Ir, turbūt, patraukliausia yra kaina – kelionė kainavo 105 eurus žmogui, tik pietūs buvo neįskaičiuoti.

Norite užsisakyti šią kelionę?

UŽSISAKYK TURĄ

3 dienų grupinis turas į Sacharos dykumą

€ 120

Užsisakyk mano daug kartų išbandytą 3 dienų grupinį turą į Sacharos dykumą. Šį turą rekomendavau ir užsakiau daugeliui į mane besikreipiančių keliautojų, visi liko labai patenkinti šiomis magiškomis 3 dienomis, kurių metu nieko nereikėjo rūpintis.

UŽSISAKYK DABAR

---

Trumpas video, kuriame sudėjau įdomiausias kelionės į dykumą akimirkas. Šis video darytas kitos mano 3 dienų grupinės kelionės metu. Ši kelionė vyko daug seniau nei aprašoma tekste, todėl matomi viešbučiai kiek skiriasi nuo atnaujinto kelionės varianto.

Pagrindinė nuotrauka – Andrea Cappiello iš Unsplash