Filmas „Maroko istorijos“ rodomas ir Lietuvoje

 

Filmas „Kasablanka“ („Casablanca“, 1942) visiems laikams pavertė Maroką svajingu kraštu, kuriame vėl susitinka pasiklydę įsimylėjėliai. Nuo šios meilės istorijos nepabėgo ir režisieriaus Nabilo Ayoucho filmo „Maroko istorijos“ („Razzia“, 2017) veikėjai, kurie klausosi Samo grojamos melodijos ir nuogirdų apie filmavimo užkulisius.

Filmas „Maroko istorijos“ laimėjo šių metų „Scope 100“ projektą, kurio metu 100 atrinktų Lietuvos gyventojų balsuoja už jiems labiausiai patikusį europietišką filmą.

Marokiečių kilmės, Prancūzijoje užaugęs režisierius Nabilas Ayouchas pačiame Maroke vertinamas labai prieštaringai, paskutinis jo filmas, prostituciją Maroke nagrinėjanti drama „Much Loved“ buvo išvis uždraustas rodyti. Jo naujausias filmas „Razzia“ taip pat paliečia daugybę jautrių temų, apie kurias Maroke kalbėti viešai iki šiol nedrįstama. Tačiau būtent kabėjimas šiomis temomis padrasina jaunus marokiečius eiti permainų keliu.

„Razzia“ puikiai atspindi baimes, kuriomis gyvena jaunoji Maroko karta. Štai neseniai viena pažįstamų, marokiečių pora buvo uždaryti metams į kalėjimą, nes gyveno nesusituokę, nors gilesnė to priežastis buvo slapta padarytas abortas, kurio niekas negalėjo įrodyti, tačiau valdžia vistiek sugebėjo juos įkalinti. Iki šiol tvyro neapykanta homoseksualams, nesusituokusios poros turi slapstytis, už abortus gresia kalėjimas, o visur vešinti prostitucija yra viena didžiausių Maroko socialinių problemų. Beveik kiekviename bare ar restorane Maroke galite sutikti prostitučių, kurios nesislapsto ir tai yra vieša, vietinių ir ten gyvenančių užsieniečių nebestebinanti paslaptis.

Užsisakykite konsultaciją

Planuojate kelionę į Maroką? Užsisakykite privačią video konsultaciją, kuri padės jums nepasiklįsti informacijos gausoje, sutaupys daug laiko bei leis jaustis saugiems. Gyvenu Marakeše nuo 2015 metų, pasinaudokite mano patirtimi.

Manau „Razzia“ privaloma pamatyti visiems besiruošiantiems kelionei į Maroką, kad giliau suvoktumėte šalies žmones. Ir tai tikrai nebus antireklama Marokui. Man atrodo, mes ir patys Lietuvoje, patyrėme panašias problemas, ypatingai Sovietiniu laikotarpiu – rusų kalbos brukimas (kaip kad Maroke berberų kalbos naikinimas ir arabų brukimas), cenzūra, realybės neigimas. Ir net dabar, kalbėdama apie savo į trisdešimtetį jau įkopusių draugų patirtis, ne kartą girdėjau pasakojimus apie priverstinas vedybas pastojus, neleidimą gyventi kartu nesusituokus. „Razzia“ unikalus ir universalias tiesias kalbantis filmas. Ne vien apie Maroką, bet ir apie mus visus.


 

Similar Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *